Pievagrybių auginimo terpė, paprasčiau vadinama „kompostu“, tai substratas, iš kurio auga grybai. Jis susideda iš trijų pagrindinių medžiagų – kviečių šiaudų, vištų mėšlo ir gipso. Būtent kompostas yra tai iš ko grybai augdami gauna maistines medžiagas. Pradinis auginimo terpės paruošimas, komposto sudėtinių dalių maišymas ir fermentavimas iki pasterizavimo trunka apie 2 savaites.
Kompostui perėjus pasterizacijos procesą jame pasėjama grybų „sėkla“. Tai specialiai paruošti nedaigūs grūdai, padengti grybų sporomis, iš kurių išauga grybiena, kitaip dar vadinama miceliu. Pradžioje micelis ima maistines medžiagas iš grūdo, o vėliau, esant jam palankioms sąlygoms išplinta komposte, sudarydamas plonų siūlų pavidalo tinklą.
Pilnai miceliu kolonizuotas kompostas paklojamas į lentynas, kur uždengiamas specialiai paruoštu 5 cm storio durpės sluoksniu. Ši durpė atlieka dvi labai svarbias funkcijas – apsaugo ir užtikrina, kad grybų augimo bei derliaus nuėmimo metu kompostas neišdžiūtų. Tik micelio „siūlams“ iš komposto peraugant per durpę susidaro specialios sąlygos grybams užsimegzti.
Grybams užaugus iki pageidaujamo dydžio, jie nuskinami. Kiekvienas grybas yra kruopščiai atrenkamas ir nupjaunamas rankomis. Jis liečiamas tik kartą, nes skinant iš anksto žinoma kokio dydžio turi būti ir į kokią pakuotę bus įdėtas. Grybai skinami į dėžes, popieriaus ar medžio plaušo ir plastikinius indelius. Grybų dydis per 24 valandas padvigubėja, todėl labai svarbu laiku ir greitai juos nuskinti. Kiekvieną savaitę grybyne rankomis nuskinami daugiau nei 9 milijonai grybų.
Surinkus visus grybus, patalpa kurioje jie augo turi būti ištuštinta ir paruošta naujam užpildymui. Viena auginimo patalpa talpina net iki 150 tonų komposto ir dengiamojo sluoksnio durpės. Visa tai yra puiki trąša, kurioje gausu maistingų organinių junginių. Todėl po auginimo panaudotas kompostas yra surenkamas nuo lentynų ir naudojamas kaip natūrali organinė trąša įvairių augalinių kultūrų laukams tręšti.